MOKYKLOJE PATIRTOS PSICHOLOGINĖS TRAUMOS - REIKŠMINGOS

"Mes skaitysim knygeles

Ir rašysim raideles,

Tai bus linksma ir smagu,

Mes užaugsim pamažu!"

žadėjo man kažkoks kreivas šleivas berniukas, nupieštas ant trečios klasės mokyklinės vinjetės... Nežinau kaip jums, Mielieji, bet bent jau kol neperėjau į kitą mokyklą 8-oje klasėje, nei labai linksma, nei smagu man buvo. Negana to, būtent iš mokyklos išsinešiau socialinio nerimo užuomazgas ("social anxiety") ir visokių kitokių nesmagių dalykėlių.

Ir nepasakyčiau, kad kažkas buvo labai blogai, auklėtojos visos fainos ir malonios pasitaikė, ypač 3-4 klasėje, patyčių beveik neteko patirti, mokslai gerai sekėsi, tėvai dėl dvejetų nebarė, bet vis tiek, dėl mokykloje tvyrojusios atmosferos, nuolatos jaučiau didelę įtampą, poreikį išgyventi, išlikti... Ir, kaip minėjau, tai iki šiol turi nemažai pasekmių.

Tad ką kalbėti apie žmones, mokykloje patyrusius patyčias iš mokinių ir/ar mokytojų, apie žmones, kurie būdavo mušami dėl prastų pažymių ir kurie patyrė visokių kitokių baisybių mokykloje...

Pastebėjau, kad terapijų metu, labai daug dėmesio skiriama darbui su žaizdomis iš pirminės šeimos, bet mokyklos patirtys gan dažnai "nurašomos" kaip ne tokios skausmingos ar traumuojančios.

Kai iš tiesų TRAUMATINIAI IŠGYVENIMAI MOKYKLOJE (pvz., patyčios, pažeminimas mokytojų ar bendraamžių, nuolatinis nesaugumo jausmas, atstūmimas) dažnai palieka gilų pėdsaką žmogaus psichikoje.

ESMINĖS NEIGIAMOS PASEKMĖS gali būti:

1. Savivertės pažeidimas

*Įsitikinimas „esu blogas / netinkamas /nevertingas“.

*Nuolatinis kaltės ar gėdos jausmas.

*Vidinis kritikas tampa labai stiprus.

2. Socialinis nerimas ir izoliacija

*Baimė bendrauti, kalbėti viešai, išsakyti savo nuomonę.

*Atstūmimo, kritikos baimė.

*Tarpasmeniniai santykiai tampa įtempti arba jų vengiama.

3. Mokymosi ir saviraiškos ribojimas

*Kūrybiškumo slopinimas („geriau nesirodysiu“).

*Nesaugumo jausmas trukdo mokytis ir koncentruotis.

*Savisabotažas – vengimas siekti tikslų, baimė suklysti.

4. Ilgalaikės emocinės pasekmės

*Nerimo sutrikimai, depresija.

*Nuolatinė įtampa, pasitikėjimo pasauliu stoka.

*Trauminių prisiminimų sugrįžimas (flashback’ai, sapnai).

5. Santykių ir tapatumo sunkumai

*Negebėjimas pasitikėti kitais.

*Priklausomybės ar destruktyvūs santykiai kaip bandymas kompensuoti atstūmimą.

*Tapatumo krizės: „Kas aš esu, jei mane atmetė?“

Trumpai – tokie išgyvenimai suardo bazinį saugumo jausmą, kuris būtinas sveikam savivertės ir asmenybės formavimuisi. Stipru, tiesa?

Aš savo konsultacijose dažnai dirbu su mokykloje gautomis klientų žaizdomis, o Geštalt psichoterapija labai daug gali tam pasitarnauti. Ir nors ne visada pavyksta atstatyti saugumo jausmą, bet daug lengviau tampa tvarkytis su juo, arba kitaip - palaikyti save, net nejaučiant bazinio saugumo ir nebeleisti šmėkloms iš mokyklos gadinti jums santykių, slopinti kūribingumo ir stabdyti nuo geresnio gyvenimo siekimo.

Tad kviečiu JUS pradėti naują - MEILĖS, ATJAUTOS IR ŠVELNUMO SAU MOKYKLĄ - PSICHOTERAPIJĄ.

Su Meile, Leela Edita