BRANGŪS VAIKAI, ŠTAI KĄ TURITE ŽINOTI APIE SAVO MAMAS...

Ji negimė būdama mama.

Ji turėjo ja tapti.

Ir kiekvieną dieną ji vis dar mokosi ja būti.Ji neįžengė į motinystę visiškai pasiruošusi.

Niekas neįžengia.

Nebuvo jokios ceremonijos, jokio mokymo – tik meilė ir viltis, kad nesugadins visko.

Ji klupo, klydo, prarado kantrybę, prarado save – ir ji nėra tobula.

Bet tobulumas niekada nebuvo esmė.

Svarbu - buvimas.

Svarbu - pastangos.

Svarbi - meilė.

Ji verkė tyliai.

Slapta savimi abejojo.

Mylėjo jus taip, kaip jūs pilnai nesuprasite, kol patys neatidursite jos kailyje.

Per jos netobulumą jūs gavote galimybę auginti empatiją.

Vystyti išmintį.

Išmokti atleisti.

Lengva priekaištauti už tai, kad ji neatitiko jūsų lūkesčių.

Bet kaltinti – lengvabūdiška.

Tai tas būdas, kurį renkamės, kai nenorime pajausti, koks sunkus kelias - būti mama.

Užuot KALTINĘ JĄ, pabandykite:

– Paklauskite, kas ją slėgė, nors nepaistan to, ji vis tiek buvo šalia.

– Paklauskite, ko ji atsisakė, kad jūs galėtumėte turėti daugiau.

Jūs esate jos pasaulis.

Bet kartais ji pamiršo, kad turi teisę turėti savąjį.

Padėkite jai prisiminti.

Ne mažiau reikalaudami, o daugiau ją matydami.

Vieną dieną jūs galbūt sakysite tuos pačius žodžius, kuriuos sakė ji.

Patirsite tą patį spaudimą.

Ir norėsite, kad jūsų vaikai žinotų tai, ką dabar žinote jūs.

Tad ne tik švęskite su ja gyvenimo įvykiuose.

Supraskite ją.

Ne kaip vaidmenį — bet kaip žmogų.

Ir jei šiandien pati esi mama — suteik sau tą pačią malonę.

Tu neprivalai visko padaryti teisingai.

Svarbu - likti budriai ir toliau mylėti.

Su Meile, Leela Edita