Paaugliams ir jų tėvams
Kai šeimoje auga paauglys, tenka iš naujo derinti jo savarankiškumą, tėvų atsakomybę ir besikeičiančius tarpusavio santykius. Šeimos konsultacijose tyrinėjame, kas vyksta tarp visų šeimos narių, kad paauglys netaptų vieninteliu „taisytinu“ žmogumi šeimoje.
Bendruose susitikimuose skiriame vietos ir paauglio, ir tėvų patirtims. Ieškome, kas slypi už ginčų, tylos ar kontrolės, mokomės išsakyti poreikius ir susitarti dėl ribų bei atsakomybių. Kiekvieno balsas svarbus, tačiau suaugusiojo ir vaiko atsakomybė skiriasi: tėvai išlaiko atsakomybę už saugumą ir amžių atitinkančias ribas.
Judame link saugesnio prieraišumo šeimoje – santykio, kuriame galima prašyti pagalbos, nesutikti, suklysti ir po konflikto sugrįžti į ryšį.
Dėl ko dažniausiai kreipiasi paaugliai?
Dėl žemos savivertės, nepasitikėjimo savimi, stiprios savikritikos ir lyginimosi su kitais;
Dėl sunkumų priimti savo kūną, išvaizdą ar besikeičiantį save;
Dėl tapatumo klausimų – kas aš esu, ko noriu, kuo tikiu, įskaitant seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos tyrinėjimą;
Dėl nerimo, baimių, prislėgtumo, vienišumo ar sunkiai suprantamų jausmų;
Dėl savidestruktyvaus elgesio, savęs žalojimo, minčių apie savižudybę ar kitų būdų nukreipti skausmą prieš save;
Dėl valgymo sunkumų ar sutrikimų, maisto ribojimo, persivalgymo, stiprios baimės priaugti svorio ar įkyraus susirūpinimo maistu, svoriu ir kūno išvaizda;
Dėl konfliktų su tėvais, jausmo, kad jų negirdi, nesupranta ar pernelyg kontroliuoja;
Dėl draugystės sunkumų, atstūmimo, patyčių ar spaudimo pritapti;
Dėl mokymosi įtampos, pasiekimų lūkesčių ir baimės nuvilti;
Dėl pirmųjų romantinių santykių, artumo, seksualumo ir asmeninių ribų klausimų;
Dėl patirčių internete, socialinių tinklų spaudimo ir sunkumų derinant skaitmeninį gyvenimą su kitomis gyvenimo sritimis;
Dėl netekčių, tėvų skyrybų ar kitų skaudžių pokyčių.
Nebūtina turėti aiškiai įvardintos problemos. Kartais pradžia yra tiesiog „man sunku“, „nežinau, kas su manimi vyksta“ arba „noriu su kuo nors pasikalbėti“.
Kaip dirbu su paaugliais
Pirmiausia kuriame ryšį. Man svarbu išgirsti patį paauglį – kaip jis supranta savo situaciją, kas jam rūpi ir ar jis pats mato prasmę čia būti. Net jei kreiptis pasiūlė tėvai, konsultacijose ieškome jo paties klausimų ir tikslų.
Nereikia mokėti gražiai kalbėti apie jausmus ar iš karto pasakoti visko. Galima nežinoti, tylėti, abejoti, nesutikti. Pokalbį, patyrimines ir kūrybines užduotis renkamės pagal žmogų – jo amžių, poreikius ir tai, kas padeda užmegzti kontaktą.
Remiuosi geštalto terapijos principais: tyrinėjame mintis, jausmus, kūno pojūčius ir santykius. Mokomės pastebėti savo poreikius, atpažinti ribas, išsakyti jas ir ieškoti būdų pasirūpinti savimi. Savivertę stipriname per patirtį, kad gali būti išgirstas, rimtai priimtas ir vertingas net tada, kai klysti, abejoji ar neatitinki kitų lūkesčių.
Mano požiūris yra pagarbus, nevertinantis ir LGBTQIA+ palankus. Tapatumo klausimus galima tyrinėti savo tempu, nejaučiant spaudimo skubiai save apibrėžti ar pasirinkti atsakymą.
Dėl ko dažniausiai kreipiasi tėvai?
Kai sunku išlaikyti pasitikėjimą savimi kaip mama ar tėčiu, kyla kaltė, bejėgiškumas ar jausmas, kad viską darote neteisingai;
Kai vaiko elgesys sužadina stiprų pyktį, nerimą, atstūmimo jausmą ar norą dar labiau kontroliuoti;
Kai pokalbiai nuolat virsta ginčais arba paauglys atsitraukia ir beveik nebesikalba;
Kai neaišku, kaip derinti ribas, atsakomybę ir augantį savarankiškumą;
Kai neramina vaiko savijauta ar elgesio pokyčiai ir norisi suprasti, kokios pagalbos ieškoti;
Kai pastebimas savęs žalojimas, savidestruktyvus elgesys, kalbos apie nenorą gyventi ar nerimą keliantys valgymo, svorio ir santykio su kūnu pokyčiai;
Kai nesutariama dėl mokslų, ekranų, draugų, vakarėlių ar pareigų;
Kai tėvų požiūriai į auklėjimą skiriasi, o paauglys atsiduria tarp jų;
Kai sunku kalbėtis apie kūną, seksualumą, tapatybę, psichoaktyviąsias medžiagas ar saugumą internete;
Kai šeima išgyvena skyrybas, netektis ar kitus pokyčius.
Tėvai gali kreiptis ir be paauglio. Jo nenoras dalyvauti neužkerta kelio tyrinėti savo reakcijas, keisti bendravimą ir ieškoti daugiau atramos sau.
Kai vaiko paauglystė paliečia mūsų pačių istoriją
Auginant vaikus atgyja ir mūsų pačių vaikystės bei paauglystės patirtys. Vaiko „ne“ gali paliesti seną neišgirstumo jausmą, jo atsitraukimas – atstūmimo skausmą, o laisvė rinktis – priminti tai, ko patys negalėjome sau leisti.
Konsultacijose tyrinėjame, kaip mūsų vidinis vaikas ir paauglys įsitraukia į dabartinį santykį. Mokomės atskirti savo seną skausmą nuo to, kas šiandien vyksta su vaiku, kad galėtume reaguoti iš suaugusiojo pozicijos. Tėvų jausmams ir poreikiams taip pat reikia vietos, paramos ir žmonių, su kuriais galima jais pasirūpinti.
Privatumas ir tėvų įtraukimas
Pradžioje aptariame, kaip vyks konsultacijos, kada ir kokiu būdu įsitrauks tėvai, kokia informacija bus dalijamasi ir kokios yra konfidencialumo ribos.
Paaugliui svarbu turėti asmeninę erdvę kalbėtis. Individualių susitikimų turinys nėra automatiškai perduodamas tėvams. Kartu tariamės, kuo prasminga pasidalyti, kad šeima galėtų padėti. Jei kyla grėsmė paauglio ar kitų žmonių saugumui, gali reikėti įtraukti tėvus ar kitus pagalbą teikiančius specialistus – šias išimtis aptariame iš anksto.
Man svarbu, kad paauglys žinotų, ko tikėtis, o tėvai suprastų savo vietą pagalbos procese.
Konsultacijose ieškome, kaip augančiam žmogui geriau suprasti save, o šeimai – išmokti būti kartu besikeičiant. Kad savarankiškumui atsirastų vietos, ryšys išliktų, o pagalbos nereikėtų prašyti tik tada, kai jau viskas griūva.
„Paauglystė atveria duris į naują gyvenimo etapą visai šeimai. Augant vaikui, turime galimybę augti ir mes – pažinti save giliau, išgirsti vieni kitus naujai ir kurti artumą, kuriame užtenka vietos ir laisvei, ir meilei.“
Su Meile, Leela Edita
KAINA/TRUKMĖ
Paaugliams ir jų tėvams
70 eur/1 val. - 1 val. 15 min.
Kaune arba nuotoliu,
lietuvių, anglų, rusų kalbomis