PSICHOTERAPIJA - NE PANACĖJA
Leela Edita Skopič
1 min read
Taip taip, teisingai perskaitėt - terapija nėra panacėja.
Ir ko gero, iš manęs, kaip terapinio konsultavimo atstovės labai "nemarketingiškai" toks pareiškimas skamba, tačiau taip jau yra...
Nes įsivaizduokite - tik viena valanda per savaitę kabinete, negi ji gali kardinaliai pakeisti visą jūsų psichoemocinę sistemą? Taip, tai gali būti puiki pradžia, stiprus palaikymas ir didelis terapinis darbas tikrai vykalsta ir per tą valandą, o-bet-tačiau, daug darbo turime nuveikti ir savarankiškai, tarp sesijų.
Todėl savo klientams dažnai rekomenduoju:
– skaityti knygas;
– klausyti podkastų, paskaitų, gyvų kitų žmonių patirčių;
– lankyti seminarus, grupes, stovyklas;
– išbandyti kūno ir meno terapijas, ar tiesiog veiklas: kvėpavimą, judesį, balsą, šokį, tapybą, ir kitas;
Ir šios "užkabinetinės" veiklos ne visada lengvos, net ne visada malonios, bet dažnai - atveriančios, padedančios dar geriau pažinti ir patirti save.
Kam tada iš vis ta terapija? O tam, kad terapijoje specialistas padeda viską geriau suprasti ir saugiai išjausti, jis atspindi, validuoja ir padeda vykti gynimo procesui per žmogiškojo ryšio patyrimą ypač saugioje aplinkoje.
Savarankiškai gautą koncentruotą informaciją, įžvalgas, taip pat lengviau "suvirškinti" ir integruoti teeapinės sesijos metu.
Taigi, kuo daugiau leidžiame sau ieškoti, tyrinėti, patirti – tuo gilesnis tampa gijimas. Ir tam taip pat reikalinga intencija, savidisciplina bei noras daryti "namų darbus"
Su Meile, Leela Edita