SUSTOK IR PAŽVELK - KIEK DAUG JAU TU NUKELIAVAI
Leela Edita Skopič
1 min read
Mielosios mano kr Mielieji, negi ne tiesa, jog dažnai mes susitelkiame tik į patį pasirūpinimą savimi:
Į tą puodelį kavos ramybėje.
Į masažą.
Į naują knygą ar mėgstamą desertą.
Į tai, kas gali palepinti kūną ir sielą.
Bet… ar pastebime tą vidinį kelią, kuris mus iki čia atvedė?
Kad šiandien galiu išgerti kavos ramybėje – nes išmokau skirti laiko sau.
Kad galiu pasirūpinti savimi – nes prisiėmiau atsakomybę už savo gyvenimą.
Kad galiu leisti sau mažas ir/ar didelias prabangas – nes kasdien darau sprendimus, kurie mane kuria ir leidžia save apdovanoti.
Labai lengva (tiksliau - esame įpratinti) viską numažindami galvoti: “Ai, čia nieko tokio.”
Tačiau tiesa tokia: kiekvienas pasirūpinimas savimi yra mūsų pasiektos laisvės ir prisiimtos už savo gyvenimą atsakomybės ženklas.
Laisvės ir atsakomybės ne tik lepintis, bet ir džiaugtis savimi, tuo ar ta, kuris ar kuri visa tai uždirbo ir pasiekė.
Savęs puoselėjimas yra dovana, o dėkingumas sau — savo širdies apkabinimas, kuris tą dovaną paverčia šventumu.
Šiandien, kai leisiesi į tą mažą ritualą sau… sustok akimirkai ir pasakyk: „Dėkoju SAU už tai, kad augu. Ačiū, kad leidžiu sau gyventi geriau.”
SU Meile Leela Edita